Pereiti prie turinio

Dr. Kallia Katsampoxaki-Hodgetts

Kretos universiteto mokslininkė-tyrėja

Apie pranešėją

Dr. Katsampoxaki-Hodgetts – Kretos universiteto (Graikija) mokslininkė, sukaupusi ilgalaikę pedagogų rengimo patirtį. Jos mokslinių tyrimų sritys yra susijusios su įtraukių, į mokinius orientuotų metodikų kūrimu, mokymosi proceso vertinimu, dizainu grindžiamu mokymusi ir generatyvinių dirbtinio intelekto įrankių taikymu.

Šiuo metu Dr. Katsampoxaki-Hodgetts vadovauja INGENIUM Europos universitetų aljansui ir kuria naują Europos MOOC projektą apie mokymosi pasiekimų vertinimą. Pranešėja yra daugelio knygų, vadovėlių ir įvairių kitų leidinių apie pedagoginį vertinimą, multimodalinį raštingumą, ugdymo programų kūrimą ir DI pagrįstas ugdymo praktikas autorė ir bendraautorė. Jos tyrimai publikuojami tarptautiniuose žurnaluose, pristatomi konferencijose.

Apie plenarinį pranešimą

Mokymosi pasiekimų vertinimas dirbtinio intelekto amžiuje: besimokančiųjų iniciatyvumas, dirbtiniu intelektu grindžiamas grįžtamasis ryšys ir mokymosi transformacija (Educational Assessment in the Age of AI: Student Agency, AI Feedback, and the Reframing of Learning)

Plenariniame pranešime pristatomos keturių tarpusavyje susijusių empirinių tyrimų išvados, kuriomis siekiama atskleisti, kaip mokymosi pasiekimų vertinimas keičiasi visuose švietimo sistemos lygmenyse, kai dirbtinis intelektas (DI) įtraukiamas į mokymosi, grįžtamojo ryšio teikimo ir dizainu grindžiamo mąstymo procesus. Užuot traktuojant DI kaip techninę grėsmę kalbiniam vertinimui, pranešime nagrinėjami didžiausi iššūkiai, susiję su kalbų mokymu ir mokymusi. Diskutuojama, kaip besimokantieji suvokia ir įvardija asmeninį intelektinį indėlį atlikdami užduotis su DI, kokios reikšmės kūrimo formos išlieka mokomosios ir atsparios automatizavimui bei kaip mokymosi pasiekimų vertinimas galėtų pereiti nuo galutinių rezultatų įvertinimo prie mokymosi, sprendimų priėmimo ir iniciatyvumo dokumentavimo.

Remiantis tyrimais, atliktais aukštojo mokslo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, pranešime apibendrinami duomenys, gauti iš analitinių kalbinių užduočių, besimokančiųjų refleksijų apie DI generuojamą grįžtamąjį ryšį. Visose tiriamose aplinkose besimokantieji nuosekliai vertino tokias vertinimo praktikas, kuriose akcentuojamas mąstymas, dialogas, interpretacinė atsakomybė ir refleksyvus sprendimų priėmimas, ne tik paviršutiniškas kalbos mokėjimas.

Šiame pranešime taip pat remiamasi bendradarbiavimu grindžiamo reflektyvaus vertinimo modeliu (angl. CRAM, Collaborative Reflective Assessment Model), kuris įgyvendinamas per trijų etapų egzaminus, apimančius individualų darbą, bendradarbiavimą siekiant suprasti ir pedagogų atsiliepimus. DI grindžiamose mokymosi aplinkose šis modelis skatina vertinimą kaip mokymosi procesą (angl. assessment as learning), nes tokiu būdu mąstymo procesai tampa regimi, socialiai pagrįsti ir leidžia refleksyviai analizuoti.

Šių tyrimų išvados ragina pereiti prie vertinimo kaip mokymosi proceso: multimodalinio, dialoginio ir orientuoto į besimokančiųjų iniciatyvumą. Kalbos pedagogai raginami persvarstyti siauras, monomodalines vertinimo praktikas ir dalijamasi praktikomis, kurios švietimo požiūriu išlieka reikšmingos, įtraukos ir žmogiškos DI grindžiamose mokymosi aplinkose.

Raktiniai žodžiai:

Mokymosi pasiekimų vertinimas, vertinimas kaip mokymosi procesas, DI raštingumas, grįžtamojo ryšio teikimo raštingumas, besimokančiųjų iniciatyvumas, vertinimas bendradarbiaujant, multimodalinis kalbinis ugdymas.